Dienos prekybos mokymo programa. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktoriaus atleidimas – mįslingas

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras: augimas ir plėtra

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras: augimas ir plėtra Tomo Brazausko nuotr. Iki ųjų liepos 1 dienos Dienos prekybos mokymo programa Kauno profesinio mokymo įstaigos rašė savąsias — Kauno maisto pramonės mokyklos ir Dienos prekybos mokymo programa prekybos ir verslo mokyklos — istorijas. Kiekviena iš jų — su savo tradicijomis, pasiekimais, mokinių ir mokytojų bendruomenėmis. Įsisiūbavus Respublikos profesinio mokymo įstaigų optimizavimo planams, šios profesinės mokyklos tapo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, turinčiu du sektorius: Viešbučių, prekybos ir verslo sektorių — Kauno Senamiestyje, Vilniaus g.

Kaip tie mokytojai vaikus ten sugaudo? Tiesa, dar nedidelė bendro dviejų buvusių Dienos prekybos mokymo programa — mokymo centro — darbo patirtis, vos šiek tiek daugiau kaip pusmetis, bet jau galima įžvelgti, kas teigiamo, naudingo pasiekta. Pasibaigus pirmajam m. Tokia vadovo pozicija pagrįsta ilgamete vadybine ir pedagogine darbo patirtimi. Kokių tikslų buvo siekiama, kuriant vieną stambų profesinio mokymo centrą?

Aukštų technologijų pirminio ir tęstinio profesinio mokymo centras turi drąsią idėją — tapti konkurencinga ugdymo įstaiga regione, šalyje ir Europoje. Drąsūs planai! O kodėl gi jų nesiekti, jei yra galimybių? Juk visada buvome drąsūs: ką strateginiuose planuose numatydavome, dukart daugiau pasiekdavome.

[놀면 뭐하니?] \

Kai prieš du dešimtmečius profesinio mokymo bazė buvo tuščia, įranga ir patarimais, mokomąja medžiaga padėjo pirmieji užsienio partneriai — Norvegijos Sandefjordo maistininkų mokyklos vadovai. Su kokiu entuziazmu montavome norvegų atvežtą konditerijos, maisto ruošimo, mėsos perdirbimo įrangą, leidome stažuotis profesijos mokytojus ir mokinius į užsienio mokyklas! Vėliau- tarptautiniai projektai, ES fondų paramos lėšos padėjo įsigyti šiuolaikinės įrangos, įgyvendinti naują alternatyvų mokymosi — nuotolinį mišrųjį — būdą mokiniams, dirbantiems padavėjais ir barmenais, mėsininkais, virėjais, nes profesijos mokymasis e-erdvėje tapo itin populiarus, vystant IKT bazę.

Vidinę nuostatą plėstis ir modernizuoti profesinio mokymo bazę sustiprino Valstybės švietimo plėtotės strategijos m.

Kur stoti | Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras

Direktoriaus A. Grevo nuomone, Valstybės politikos žingsniai optimizuoti — sujungti tapačias arba panašias profesinio mokymo programas įgyvendinančias profesines mokyklas bei darbo rinkos mokymo centrus yra tikrai racionalūs ir laiko padiktuoti.

Viena iš svarbiausių priežasčių — katastrofiškai mažėjantis mokinių skaičius, kita — būtinybė sukurti tokias pirminio ir tęstinio profesinio rengimo aplinkas, kad mokomosiose laboratorijose ar kitose mokymo bazėse kavinėje, viešbutyje, prekybos salėje būtų pati moderniausia įranga, įdiegtos šiuolaikinės mokymo si technologijos, dirbtų kvalifikuoti profesijos mokytojai, kad mokiniai įgytų tokių profesinių ir bendrųjų kompetencijų, kokių reikia realioje darbo rinkoje: restorano salėje, virtuvėje, prekybos centre, viešbutyje, konditerijos, duonos kepimo ar mėsos perdirbimo įmonėje.

Kodėl restoranai, kavinės, kepyklėlės nuolat skelbia ieškančios virėjų, bandelių kepėjų, konditerių, barmenų, padavėjų ir kitų profesijų darbuotojų? Iš dalies todėl, kad profesinio mokymo įstaigų absolventai kol kas per mažai įgyja praktinio darbo patirties. Sektoriniai praktinio mokymo centrai bus atviri ir suaugusiems, pageidaujantiems įgyti paklausią profesinę kvalifikaciją.

Please wait while your request is being verified...

Į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrą įsilies ir Dainavos darbo rinkos centras. Dabar vyksta viešosios įstaigos statuso įteisinimo procedūros. Socialiniai partneriai — gamybinės įmonės — padės suartinti darbo rinkos ir profesinio mokymo įstaigos poreikius, rengiant arba tobulinant profesinio mokymo programas.

• Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras: augimas ir plėtra | sigmista.lt
• Naujienos - Alytaus profesinio rengimo centras

Direktorius, lankęsis Norvegijos, Vokietijos, Danijos ir kitų Europos šalių profesinio mokymo įstaigose, su baltu pavydu kalba apie subalansuotą darbo rinkos ir profesinio mokymo įstaigų bei darbo rinkų dermę: specialistų rengiama tiek, kiek reikia darbo rinkai, jaunimas atsakingai vertina įgytą profesiją, mokyklose nesibijoma testuoti mokinių, jie drąsiai orientuojami rinktis profesiją, didžioji dalis jaunimo pirmiausiai įgyja profesinių įgūdžių, tik vėliau, jau subrendę, patys renkasi studijas aukštosiose mokyklose bei koledžuose.

Lietuvoje — atvirkščiai: net akademiškai silpniausius, tik į praktinę veiklą linkusius mokinius įsikibusios laiko gimnazijos, vidurinės mokyklos dėl mokinio krepšelio.

PIRMOJI PATIRTIS LIETUVOJE VERTINANT V LYGIO KOMPETENCIJAS

Juk ir profesinėje mokykloje, taip pat ir mūsų mokymo centre, yra gimnazijos skyrius, kur be didelės įtampos ne akademinėms studijoms, o praktinei veiklai turintys polinkių jaunuoliai 11 klasėje gali įsigyti vidurinio mokslo atestatą,o trečiaisiais mokslo metais — ir profesijos diplomą.

Direktorius pastebi vieną tendenciją: kasmet vis daugiau profesinio mokymo įstaigas baigiančių absolventų, jau turinčių supratimą, kas yra darbas, atsakingai ir kryptingai renkasi tolimesnes studijas Kauno kolegijoje, KTU ir kitose aukštosiose mokyklose.

Tuo labiau, kad ir priėmimo sąlygos palankios, tęsiant pasirinktos profesijos studijas papildomi balai, kryptingesnė profesinė karjera. Su pašnekovu pasidžiaugiame dar vienu sėkmingu projektu — specialiųjų poreikių mokinių profesiniu rengimu Maisto technologijų sektoriuje. Prieš dešimtį metų su didele baime ir rizika, paskatinti kolegų norvegų, pradėjome įgyvendinti specialiųjų poreikių mokinių virėjų padėjėjųduonos kepėjų ir konditerių profesinio mokymo programas.

Kas nuostabiausia — jie per tris mokymosi metus čia jaučiasi saugūs, puikiai integruojasi į bendruomenės moksleivišką gyvenimą, įgyja profesinę kvalifikaciją. Visi išmokome tolerancijos pamokas, įgijome gebėjimų priimti žmogų tokį, koks jis yra, tas pačias vertybes nuolat ugdome ir gimnazistų bei vyresniųjų mokinių tarpe.

Vėl su Direktoriumi sugrįžtame prie karščiausių centro veiklos realijų. Tai kam naudingas mokyklų sujungimas, didelio - virš mokinių- mokymo centro įkūrimas? Gal mažoje mokykloje saugiau, mažiau rūpesčių?

AIKOS informacijos dėstymas pakeistas

Direktorius Alvydas Pranas Grevas sutinka, kad mažoje mokykloje geresnis mikroklimatas, mažiau vadybinių rūpesčių, bet tik mokymo centro statusas suteikia galimybes įgyvendinti didelius Europos Sąjungos paramos projektus. Štai m.

Abiejų projektų vertė — virš 10 milijonų litų. Tuoj prasidės abiejų sektorinių praktinio mokymo centrų pastatų statyba, nes projektavimo darbai jau baigti.

Projektinė veikla

Be to, darbo rinkai reikalingiems prekybos įmonių vadybininkų padėjėjams rengti m. Direktorius pasveria kiekvieną žodį. Ugdymo kokybė — centro veiklos prioritetinė sritis.